Kaip Mėnulis padėjo atsirasti gyvybei Žemėje

      Jei ne Mėnulis, Žemėje nebūtų atsiradusi gyvybė. Prieš 4 mlrd. metų, kai atsirado gyvybė, Mėnulis sukosi kur kas artimesnėje mūsų planetai orbitoje nei dabar ir kas kelias valandas sukeldavo milžiniškus potvynius ir atoslūgius. Tos bangos drastiškai keisdavo pakrančių sūringumą, o tai galėjo padėti atsirasti pirmosioms DNR tipo biomolekulėms.
      Šią hipotezę pasiūlė biologas iš Edinburgo Richardas Lathe, sakantis, kad dėl tos pat priežasties Marse gyvybė negalėjo atsirasti. Pasak vienos gyvybės atsiradimo teorijos, besidauginančios molekulės, tokios kaip DNR ir RNR, atsirado, kai nedidelės pirmapradės "sriubos" molekulės pradėjo polimerizuotis į ilgas gijas. Tos gijos buvo šablonais, prie kurių kabinosi kitos molekulės, dėl ko susidarydavo dvigubos gijos polimerai, panašūs į DNR. Bet teorija sugriūva, jei nėra kaip sutraukyti tų dvigubų gijų, sako Lathe. Norint, kad dvi gijos atsiskirtų viena nuo kitos, prireikė išorinės jėgos. Analogija būtų PCR - technologija, kuri yra naudojama dauginant DNR laboratorijose. DNR, patalpinta terpėje su atitinkamais fermentais, yra veikiama cikliškai kintančios temperatūros. Žemesnėje apie 50 oC temperatūroje pavienės DNR gijos yra šablonai papildomų gijų sintezei. Aukštesnėje apie 100 oC temperatūroje dviguba gija išyra ir molekulių skaičius padvigubėja. Vėl sumažinkime temperatūrą ir vėl prasidės sintezė. Pasitelkus šį procesą iš vienintelės DNR molekulės per vos 40 ciklų galima gauti trilijoną identiškų jos kopijų. Lathe mano, kad Mėnulio dėka kažkas panašaus seniai vyko ir Žemėje.
      Daugelis mokslininkų sutinka, kad mėnulis susiformavo prieš 5 mlrd. metų iš dėl milžiniško smūgio į Žemę išmestos medžiagos. Dar po milijardo metų, kuomet atsirado gyvybė, mėnulis vis dar buvo gerokai arčiau žemės nei dabar. Tai, ir faktas, kad žemė tuomet sukosi greičiau nei dabar, sąlygojo kas dvi-šešias valandas kylančia potvynio bangas, kurios nukeliaudavo į žemynus kelis šimtus kilometrų. Todėl pakrančių srityse labai drastiškai kito sūringumas ir Lathe mano, jog dėl to buvo įmanoma iš dviejų gijų sudarytų molekulių, panašių į DNR, periodiška asociacija ir disociacija. Kai užgriūdavo didžiulė banga, druskos tankis vandenyje buvo labai mažas. Tokiomis sąlygomis dviejų gijų DNR suskyla, nes elektriškai įkrautos fosfato grupės kiekvienoje gijoje atsistumia viena nuo kitos. Kai bangos atslūgdavo, labai padidėdavo pirminių molekulių ir druskos koncentracijos. Dėl to suintesyvėdavo dvigubos gijos molekulių sintezė, nes didelė druskos koncentracija neutralizuoja DNR fosfatų krūvius ir leidžia gijoms sukibti. Šie nesibaigiantys druskingumo ciklai leido daugintis DNR primenančioms molekulėms.
      Ne visi mokslininkai tiki, kad DNR ir RNR buvo pirmosios besidauginančios molekulės. Grahamas Cairns_Smith iš Glazgo universiteto mano, kad pradžioje molio mineraluose susidarė daug paprastesnės "genetinės" medžiagos. bet, jo nuomone, Lathe idėja verta dėmesio. Jei teorija yra teisinga, Marse gyvybė negalėjo atsirasti. Fobas, didesnis iš dviejų Marso mėnulių, yra toks mažas, kad jo sukeltos potvynio bangos yra šimtą kartą mažesnės už stebimas mūsų planetoje. "Net jei Marse ir buvo vandens, gyvybė ten negalėjo atsirasti, nes tie polimerai negalėjo patys atsikartoti," sako Lathe.

****************